kumposas

kumpõsas sm. (2) 1. Prk, Brs, Plt kumpai nuaugęs medis ar žmogus: Tokius kumposùs tik į torą ir tverti Vvr. Kas ten par vyras – kumposas, sudžiūvęs, kad nė varna kirčio negautų Brs. Kumpõsai vyrai, medžiai Šts. 2. šaunamas lankas: Su kumposù piemuo šaudo J. 3. Brs toks iš kumpo medžio prietaisas rankovėms lyginti. 4. Kltn ant rogių dedamas iš keturių pagalių sukaltas įtaisas rąstams vežti (kampuose mietai): Ragių kumpõsai antdedami virbus vežant – plačiau gal krauti Bržr. Uždėk kumposus ant šlajų, reikia medžius vežti Grd. Padėk į pastogę kumposùs – pravers žiemai Stl. 5. K, Prk tokia seniūno lazda, krivūlė: Kaimynas atnešė kumpõsą, prašo mokesnių Dov. 6. susirinkimas, į kurį šaukia su krivūle, krivūlė: Tas valdininkas ėjo suvaryt tuos žmonis į kumpõsą Prk. 7. Šv toks linams minti medis: Arklys, prikinkytas prie kumpõso, suka mašiną Rt. Spaudgniauža buvo žmoginė, o kumposas buvo arklinė linų minamoji mašina Rt.